Dec 04 2010

Ei, šūdžiau!

Category: ДИСКУССИЯ — ultraleft @ 6:26 pm

sudzius Kairiesiems intelektualams

Klausyk, šūdžiau, ar skaitei M. Foucault? O S. Žižeką? Kietas tu, šūdžiau. Turi aukštąjį humanitarinį išsilavinimą? Esi ekonomistas, filologas, politologas ar filosofas? Esi įsitikinęs, kad labai daug žinai? Taip taip taip.

Beje, prisipažink, kad studijavai makroekonomiką, bet neskaitei D. Ricardo? Žinai, kaip nustatyti opciono kainą, bet nežinai, kas yra pati vertė? Skaitei Umberto Eco, bet nežinai François Villono? Ir, žinoma, skaitei J. Derrida, bet nesupranti, kuo skiriasi Fichtės ir Schellingo dialektikos?

Sakai, jie paseno? Taip, tau jie pernelyg senamadiški. Jei skaitysi Hėgelį ar Adamą Smithą, galėsi dėstyti tik kokioje nors profkėje. Atrodysi atsilikėlis. Daug geriau įsitaisysi, jei perskaitysi pusę Bourdieu knygos ar išklausysi finansinės vadybos kursą. Be to, rekomenduotina išmokti protingai kalbėti – ties visiškos beprotybės ir scholastikos riba. Continue reading “Ei, šūdžiau!”

Tags:

Nov 10 2010

Robert Antiverov. Kodėl Rusijoje nepopuliarios kairiosios idėjos?

Category: ДИСКУССИЯ — ultraleft @ 6:20 pm

altNorėdami atsakyti į šį klausimą, apsispręskime, kas gi yra kairiosios idėjos. Specialiai supaprastinsime aiškinimą, kad jį būtų lengviau suprasti. Pamatinės kairiųjų idėjos kalba apie tai, kaip socialinės revoliucijos būdu pereiti į socializmą – beklasę, nevalstybinę santvarką, kurioje nėra rinkos santykių ir kurioje dominuoja visuomeninė gamybos priemonių nuosavybė.

Revoliuciją įvykdys proletarų klasė, iš kurios atimta ekonominė ir politinė valdžia, kurios prakaitu ir krauju kuriami visi šiuolaikinio pasaulio turtai. Šitą revoliuciją proletariatas vykdo savo paties naudai, nes proletarai (gyventojų dauguma), nuversdami buržuaziją, įgaus laisvę, taps savo likimo ir visų turtų, kuriuos patys sukūrė, šeimininkais. Dar pridėsime, kad tradicinis kairysis yra komunistas arba anarchistas. Continue reading “Robert Antiverov. Kodėl Rusijoje nepopuliarios kairiosios idėjos?”

Tags:

Nov 10 2010

Socialinė ir ekonominė evoliucija

Category: ДИСКУССИЯ — ultraleft @ 6:11 pm

monkey_business Kuomet dėl didėjančios sausros kupranugaris susidūrė su pasikartojančia maisto trūkumo problema, jis ėmė ant nugaros kaupti riebalus ir po daugelio metų užsiaugino kupras. Kai dėl tos pačios priežasties žmogus susidūrė su derliaus nestabilumu neolito laikais, jis ėmė drėkinti pasėlius ir po kiek laiko sukūrė irigacinę civilizaciją.

Socialinė tuometinės civilizacijos organizacija (paprastai vadinama azijietišku despotizmu) skyrėsi nuo neolito socialinių organizacijų kur kas labiau, nei kupranugarių socialinė organizacija skiriasi nuo arklių. Tačiau fiziologiškai žmogus nuo to praktiškai nepasikeitė. Prie naujų sąlygų jis prisitaikė ne per biologinę, o per socialinę adaptaciją.

Kaip ir daugelis kitų savybių, priskiriamų „vien tik žmogui”, gebėjimas prisitaikyti socialiai, o ne fiziškai, anaiptol nėra vien tik Homo sapiens prerogatyva. Sukarinta pavianų organizacija buvo sukurta kaip reakcija į nuolatinį leopardų ir kitų grobuonių keliamą pavojų, privertusį beždžiones paversti savo bandas kariniais būriais. Netgi paprastas perėjimas nuo gyvenimo pavieniui prie bandos jau yra ne kas kita, kaip socialinis prisitaikymas. Continue reading “Socialinė ir ekonominė evoliucija”

Tags:

Oct 03 2009

Tezės apie švietimą

Category: ТЕОРИЯ — 1917 @ 7:17 pm

1) Švietimo sistema – tai fabrikas, dirbantis rinkos ekonomikai. Vienintelis skirtumas tik tas, kad išleidžiamas produktas yra gyvas. Viduramžių autonominių universitetų laikai seniai praėjo. Žaliava švietimui – vaikas, pažįstantis gyvenimą per žaidimus, nešantis kūrybinę griaunančią ir kuriančią energiją. Švietimo produktas – samdomas darbuotojas – atomizuotas, užguitas, kompleksuotas ir pajėgiantis išgyventi tik parduodamas savo darbo jėgą. Švietimo (ir auklėjimo) procesas susiveda į laisvos vaiko energijos nuslopinimą ir yra griežtai nukreiptas rinkos interesų linkme. Šalutiniai švietimo produktai – savižudybės, narkomanija ir alkoholizmas, psichinės ligos, ir pan. – tai vidinio vaiko pasipriešinimo slopinančiai sistemai pasekmė.

2) Priešingai stereotipams, dauguma žinių, kurias žmogus gerai ir ilgam įsimena, jis gauna ne tarp švietimo įstaigų sienų. Jis įsimena pirmiausia tai, ką žmogus naudoja gyvenime, arba tai, kas jam iš tikro įdomu. Trumpalaikės žinios, įgytos mokykloje ar aukštojoje, išlekia iš galvos iš karto po egzaminų. Švietimas nevykdo deklaruojamos funkcijos ir nesuteikia naudingų žinių ar įgūdžių. Gaunamos žinios ir įgūdžiai svetimi jų gavėjui, t.y. netinka gyvenime ir nedomina jų turėtojo, jie reikalingi tik tam, kad būtų galima pagerinti parduodamo darbo kokybę (vadinasi, ir kainą).*

3) Šeima ir švietimas papildo vienas kitą. Švietimas kompensuoja silpstančios šeimos funkciją, atlikdamas už ją visą purviną darbą. Jeigu auklėjimas šeimoje gali būti švelnus, tai švietimo sistema kompensuoja tą švelnumą savo autoritarizmu. Vaikai, kuriuos muša namie, išlieja susikaupusį pyktį ant klasiokų, tuo pačiu padėdami švietimo sistemai vykdyti slopinimo funkcijas. Noras suteikti savo vaikams visa, kas geriausia, virsta švietimo fetišizavimu. Pasekmė – vaikų ir jų tėvų pažeminimas, blogi mokymosi rezultatai, psichologinės problemos ir pan. Continue reading “Tezės apie švietimą”

Tags:

Jun 14 2009

Anarchizmas Rusijoje – keliai ir perspektyvos

Category: СИТУАЦИЯ — 1917 @ 7:55 pm

anarchismMūsų Revoliucinių socialistų sąjunga pasisako už praeities socialinių-revoliucinių judėjimų tradicijų sintezę, už naujos revoliucinės teorijos ir naujo revoliucinio judėjimo, adekvataus dabartinei epochai, sukūrimą. Akivaizdus faktas, kad mes, kilę iš marksistinės terpės, neskyrėme pakankamai dėmesio tam, kas vyksta anarchistiniuose šiuolaikinės Rusijos sluoksniuose. Šią tuštumą reikia užpildyti.

Jau ne kartą rašėme, kad bet kokia visuomeninė teorija ir bet koks visuomeninis judėjimas atspindi socialinę realybę, o ne kokias nors dorybes ar ydas, esančias anapus istorijos. Socialinių judėjimų pobūdį ir sėkmę nulemia ne absoliutūs jų privalumai, o socialinė kova, kurioje jie dalyvauja. Suirutės ir puvimo bruožai šiuolaikiniame rusiškame kapitalizme persiduoda visoms politinėms šiuolaikinės Rusijos srovėms: nuo fašizmo ir liberalizmo, per postkomunistines partijas pasiekia kraštutinius kairiuosius, įvairias marksistines ir anarchistines grupes.

Fašizmas, liberalizmas, stalinizmas, trockizmas ir anarchizmas kitose šalyse ir kitose epochose turėjo kur kas rimtesnių, o ne farsą primenančių bruožų. Į savo tarpą jie buvo įtraukę kur kas didisngesnių, talentingesnių ir tragiškesnių žmonių nei šiais vardais besivadinantys šiuolaikinės Rusijos judėjimai.

Senasis didysis 1850-1950 metų (datos paimtos sąlyginai) anarchizmas, Bakunino ir Kropotkino, FORA (Federación Obrera Regional Argentina) ir Baltstogės anarchizmas buvo daugiamilijoninių dirbančiųjų masių pasipriešinimo judėjimas prieš prievartinę proletarizaciją. Kaip tik dėl šito ryšio su masėmis anarchizmas tesė didžią, nors ir pasibaigusią pralaimėjimu, veiklą ir kūrė didžią, žinoma ne be trūkumų, teoriją. Pastarųjų dvidešimties metų rusiškas anarchizmas pasireiškė atskirų kontrkultūrinių ir intelektualinių jaunimo grupių virpesiais, niekaip nesusijusiais su visiškai nevykusia masių revoliucine kova arba nesamoningai paklususiais masių iliuzijoms ir masiniams judėjimams, ėjusiems į niekur. Būtent dėl tos priežasties galima kalbėti apie tai, kad šiuolaikinis Rusijos anarchizmas yra iš esmės skurdus. Continue reading “Anarchizmas Rusijoje – keliai ir perspektyvos”

Tags: ,