Mūsų Revoliucinių socialistų sąjunga pasisako už praeities socialinių-revoliucinių judėjimų tradicijų sintezę, už naujos revoliucinės teorijos ir naujo revoliucinio judėjimo, adekvataus dabartinei epochai, sukūrimą. Akivaizdus faktas, kad mes, kilę iš marksistinės terpės, neskyrėme pakankamai dėmesio tam, kas vyksta anarchistiniuose šiuolaikinės Rusijos sluoksniuose. Šią tuštumą reikia užpildyti.
Jau ne kartą rašėme, kad bet kokia visuomeninė teorija ir bet koks visuomeninis judėjimas atspindi socialinę realybę, o ne kokias nors dorybes ar ydas, esančias anapus istorijos. Socialinių judėjimų pobūdį ir sėkmę nulemia ne absoliutūs jų privalumai, o socialinė kova, kurioje jie dalyvauja. Suirutės ir puvimo bruožai šiuolaikiniame rusiškame kapitalizme persiduoda visoms politinėms šiuolaikinės Rusijos srovėms: nuo fašizmo ir liberalizmo, per postkomunistines partijas pasiekia kraštutinius kairiuosius, įvairias marksistines ir anarchistines grupes.
Fašizmas, liberalizmas, stalinizmas, trockizmas ir anarchizmas kitose šalyse ir kitose epochose turėjo kur kas rimtesnių, o ne farsą primenančių bruožų. Į savo tarpą jie buvo įtraukę kur kas didisngesnių, talentingesnių ir tragiškesnių žmonių nei šiais vardais besivadinantys šiuolaikinės Rusijos judėjimai.
Senasis didysis 1850-1950 metų (datos paimtos sąlyginai) anarchizmas, Bakunino ir Kropotkino, FORA (Federación Obrera Regional Argentina) ir Baltstogės anarchizmas buvo daugiamilijoninių dirbančiųjų masių pasipriešinimo judėjimas prieš prievartinę proletarizaciją. Kaip tik dėl šito ryšio su masėmis anarchizmas tesė didžią, nors ir pasibaigusią pralaimėjimu, veiklą ir kūrė didžią, žinoma ne be trūkumų, teoriją. Pastarųjų dvidešimties metų rusiškas anarchizmas pasireiškė atskirų kontrkultūrinių ir intelektualinių jaunimo grupių virpesiais, niekaip nesusijusiais su visiškai nevykusia masių revoliucine kova arba nesamoningai paklususiais masių iliuzijoms ir masiniams judėjimams, ėjusiems į niekur. Būtent dėl tos priežasties galima kalbėti apie tai, kad šiuolaikinis Rusijos anarchizmas yra iš esmės skurdus. Continue reading «Anarchizmas Rusijoje – keliai ir perspektyvos»
Метки: Lith, анархизм
Pirmiausia norėčiau atsakyti į galimus priekaištus dėl žodžių reikšmės. Daugelis žmonių sutiks su tuo, ką pasakysiu, bet greičiausiai ims prieštarauti: „Taip, tu teisus, bet kalbi apie buržuazinę demokratiją. Aš gi demokratiją suvokiu kitaip…“ Man atrodo, kad žmonės, kalbėdami apie „realią“, „tiesioginę“ ar „darbininkišką“ demokratiją, neva priešingą „buržuazinei“ ar „atstovaujamąjai“ demokratijai, ją savokia būtent taip pat, kaip ir buržuazija, tik su kai kuriais paviršutiniškais skirtumais. Continue reading «Prieš demokratiją»
